Balandžio mėn. 21 d.
Krizmos Mišių metu Šv. Ignoto bažnyčioje bus pašventintos Kryžiaus kelio stotys.
Šiose Mišiose švenčiami du labai svarbūs krikščionių bendruomenei įvykiai – ligonių ir katechumenų aliejų šventinimas, krizmos konsekravimas bei kunigystės pažadų atnaujinimas. Vyskupas pašventina aliejus, skirtus jo bendruomenės žmonių poreikiams, kurie kunigų – jo bendradarbių – iš Katedros išvežiojami po visą vyskupiją. Kunigai savo ruožtu šią dieną atnaujina savo tarnystės pažadus „būti ištikimais Dievo paslapčių teikėjais“.
Šį vakarą Jėzus, žinodamas būsiąs išduotas, „mylėdamas savuosius pasaulyje“, parodė „jiems savo meilę iki galo“. Plaudamas kojas mokiniams jis paliko mums vienas kito tarpusavio meilės ir atsidavimo pavyzdį. Kada tik laužome duoną ir geriame iš taurės, mes skelbiame Viešpaties mirtį ir jo prisikėlimą – tokia šį vakarą įsteigiamos Eucharistijos prasmė.
Balandžio mėn. 22 d.
Kalbamas Dievo Gailestingumo vainikėlis.
Einamas Kryžiaus kelias.
17.15 val.
Šį vakarą Bažnyčia nešvenčia Eucharistijos, nes Viešpats nukryžiuotas miršta. Šį vakarą mes prisimename ir iš naujo išgyvename jo kančią ant kryžiaus, melsdamies už visą pasaulį, pagerbdami kryžių – mūsų atpirkimo įrankį, ir maitindamies nuo vakar vakaro palikta Eucharistine duona.
Balandžio mėn. 23 d.
21.00 val.
Velyknakčio liturgija – visų liturgijų motina.
Ji prasideda saulei nusleidus ir tęsias iki ryto, kada pirmieji saulės spinduliai budėjusiai, laukusiai pernakt bendruomenei praneša apie Kristaus prisikėlimą. Ši liturgija – pagrindinė Velykų liturgija.
Balandžio mėn. 24 d.
10.30 val.
Velykų pirmoji diena – diena po prisikėlimo. Krikščionys sugrįžta darsyk išgyventi džiaugsmo, kad kapas tuščias, kad Viešpats prisikėlė. Apaštalas Paulius šiandien mums sako: „Mūsų velykinis Avinėlis – Kristus jau paaukotas. Tad švęskime šventes su Viešpačiu“.
Balandžio mėn. 25 d.